retavoti

×retavóti, -ója, -ójo N, [K], J, Vv, Lpl žr. ratavoti: Oi, jūs kazokėliai, da mani broleliai, retavokit mane Dunojun skęstančią! (d.) Dv. Kelkit, vyrai, nemiegokit, kumeliukę retavokit! JD1367. Avinėlis šaukė: „Retavok, retavok, mamute, vilkas mane užpuolė!“ Tat. Mertynai, retavók manę! Cp. Ir tie vartaunykai nubėgo jo gint, retavót tos ugnies LB263. | refl.: Tėvas dukrą kotavojo, bėgo bernai, retavojos LTsII230.